Leita ķ fréttum mbl.is

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2009

Óhreinu mótmęlin hennar Bjargar Evu

Ég var aš fletta ķ gegnum vinstri gręna vefritiš Smuguna og sé aš žar er greinilega mikill stušningur viš allar ašgeršir mótmęlenda, nįnast hverju sem tekiš er upp į, hvort sem žaš eru rśšubrot eša eldar kveiktir. Ég fór aš rifja upp aš żmsir, s.s. Grķmur Atlason og gott ef ekki Björg Eva sjįlf, höfšu ekki nokkurn skilning į undanfara žessara mótmęla sem kom fram hjį vörubķlstjórum į vormįnušum 2008. Žeir voru uppnefndir plebbar, smįborgarar og ég veit ekki hvaš af sömu ašilum og hvetja nś til mótmęla.

Vörubķlstjórar og ašrir minni atvinnurekendur voru örugglega žeir sem efnahagskreppan skall fyrst į og svo bęttist viš minni velta. Margir voru meš myntkörfulįn, olķuverš var grķšarlega hįtt, gengi ķslensku krónunnar hrķšféll og žeir höfšu lengi bśiš viš skilningsleysi stjórnvalda. Sömuleišis kepptu vörubķlstjórar į żmsum svišum viš stórfyrirtęki sem réšu yfir grķšarlegu lįnsfé.

Mótmęli vörubķlstjóranna féllu ķ grżttan jaršveg. Ekki er heldur sżnilegur stušningur śr žessum hópi viš barįttu sjómanna gegn mannréttindabrotum į žeim.


Veršur Alžingi lokaš į morgun?

Nś eru žingmenn aš tķnast til björgunarstarfa į Alžingi eftir mįnašarlangt jólafrķ. Ekki er aš sjį neinar ferskar hugmyndir ķ farteskinu sem m.a. sést į žvķ aš engin eiginleg dagskrį er komin fyrir morgundaginn. Rķkisstjórnin hefur sżnt tregšu į aš lįta kjósa ķ vor en samt viršast störf žingsins og stjórnvalda rįšleysisleg.

Aušvitaš misbżšur žaš fólki aš ekki séu HĮVĘRAR umręšur į Alžingi um gjaldžrota kerfi, bęši ķ stjórnmįlum, fiskveišum og efnahagsmįlum - aš menn skuli setja pślsinn į brennivķnsmįl sem sofnaš hefur fimm sinnum ķ nefnd.


Viltu įfengi ķ bśšir?

Hśn er merkileg, forgangsröšin hjį Samfylkingunni og Sjįlfstęšisflokknum aš vilja ręša hvort žaš eigi aš selja įfengi ķ matvöruverslunum eša ekki žegar Alžingi kemur saman eftir mįnašarhlé. Įfengiš er rętt žrįtt fyrir aš žśsundir manna mótmęli fyrir utan Alžingishśsiš og upp er aš komast um tugmilljaršasvikasamninga ķ Katar žar sem forsetinn og išnašarrįšherra hafa veriš notašir sem leikmunir. Stašfest er aš hundruš milljarša hafi streymt śt śr bönkunum ķ vafasamar lįnveitingar skömmu fyrir hrun žeirra. Enginn er yfirheyršur.

Eina fólkiš sem stóš til aš handtaka var 370 Sunnlendingar.

Ķ žessu umhverfi finna žingmenn rķkisstjórnarinnar upp į žvķ aš vilja setja brennivķn ķ bśširnar. Ég hef ekki sterkar skošanir į žvķ ķ sjįlfu sér - en tķmasetningin er afleit, forgangsröšin er rennandi blaut tuska framan ķ almenning.

Žetta gengur ekki. 


mbl.is Žingfundi haldiš įfram
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Žjófnašur

Nś berast svakalegar sögur śt śr bönkunum, s.s. um „lįnveitingar“ rétt fyrir hrun upp į rśma 100 milljarša. Fyrir žessa upphęš er hęgt aš byggja nżtt sjśkrahśs į höfušborgarsvęšinu auk tveggja Sundabrauta. Žessi gjörningur er ekkert annaš en žjófnašur og sętir furšu aš Ólafur Ólafsson skuli ekki vera kallašur ķ yfirheyrslu og settur ķ gęsluvaršhald. Ķ staš žess valsa kónar eins og hann inn og śt śr landinu eftir aš hafa komiš grķšarlega hįum upphęšum śr landi, śr žjóšarbśinu.

Ég hef fullan skilning į žvķ aš Bretar hafi reynt aš verja hagsmuni sķna meš öllum tiltękum lögum - en hér rembast ķslensk stjórnvöld viš aš lķta undan til aš sjį ekki hvernig menn hafa gengiš um almenningshlutafélög eins og eigin sparibauk.


mbl.is Hundruš milljarša millifęršir į reikninga erlendra félaga
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Framsókn foršast fortķšina

Meš kjörinu lżsa flokksmenn miklu vantrausti į žį sem hafa unniš ķ flokknum um lengri tķma og eru Sigundur Davķš Gunnlaugsson Sigmundssonar, mynd af Vķsi 19.12.2008žį tengdari spillingarmįlum fortķšarinnar, s.s. kvótakerfinu, einkavinavęšingu bankanna og einkavęšingu rķkisfyrirtękja. Ķ rauninni tók Sigmundur, nżr formašur, undir žaš vantraust ķ fréttatķmum kvöldsins meš žeim oršum aš meš žvķ aš velja nżjan mann til forystu veldu flokksmenn aš sżna traust sem muni gera öšrum ķ samfélaginu frekar kleift aš treysta flokknum.


mbl.is Sigmundur kjörinn formašur
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Bandarķkjamenn hvetja Ķsrael įfram

Ég į žess kost aš fylgjast meš fréttum į arabķsku sjónvarpsstöšvunum Al Jazeera ķ Doha og Press TV. Sömuleišis hef ég af og til fylgst meš engilsaxnesku fréttastöšvunum eins og BBC. Žaš veršur aš segjast eins og er aš mašur į erfitt meš aš fylgjast meš žessari grimmd žegar börnum og saklausu fólki er slįtraš ķ stórum stķl af fólki sem mašur hefši haldiš aš ętti aš sżna meiri miskunn ķ ljósi žess aš žaš eru ekki nema nokkrir įratugir sķšan gyšingar bjuggu viš ofsóknir.

Ķ byrjun įtakanna mįtti sjį samśš hjį BBC meš mįlstaš Ķsraelanna en nś finnst mér eins og Tjallanum sé nóg bošiš. Nś žegar žrjįr vikur eru lišnar frį žvķ aš hernašarašgeršir byrjušu taka Bandarķkjamenn upp į žvķ, nśna rétt ķ žessu, aš skrifa minnisblaš žar sem žeir sżna ašgeršum Ķsraelsmanna skilning og nįnast hvetja žį įfram. Sérstaklega er tķunduš naušsyn žess aš stöšva flęši vopna inn į Gaza-svęšiš en mašur hefši haldiš aš skilaboš įbyrgra stjórnvalda ķ Bandarķkjunum hefšu veriš aš slķšra sveršin meš öllu.

Žaš veršur nógu fróšlegt aš vita hvernig Obama tekur į žessu ķ nęstu viku.


Einar Kristinn styšst enn viš kerlingabękurnar sem hann gagnrżndi

Žaš eru vissulega glešitķšindi aš žorskveišar skyldu vera auknar en sérkennilegt aš aukningin skuli einungis vera 30 žśsund tonn.  Ķ rökstušningi sjįvarśtvegsrįšherra er vitnaš ķ žęr kerlingabękur sem hafa veriš notašar viš „uppbyggingu“ žorskstofnsins sķšasta eina og hįlfa įratuginn. Ašferšin aš veiša minna til aš veiša meira seinna hefur einfaldlega sżnt sig aš gengur ekki upp. 

Žaš er óneitanlega furšulegt aš Einar Kristinn Gušfinnsson taki ekki žessar kerlingabękur reiknisfiskifręšinnar til endurskošunar ķ ljósi įrangursleysisins viš uppbyggingu žorskstofnsins, efnahagsįstandsins og sķšast en ekki sķst žess aš Einar K. var sjįlfur gagnrżnandi veiširįšgjafarinnar įšur en hann settist ķ stól sjįvarśtvegsrįšherra.


mbl.is Višbótin skilar 10 milljöršum
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rśmlega leikskólamenntaš barn gat séš fram į žrot kerfisins

Ķ frétt Morgunblašsins ķ dag į bls. 4 kemur fram aš besta fiskveišistjórnunarkerfi ķ heimi er komiš ķ žrot og aš fyrirsjįanlegt sé aš verš į aflaheimildum lękki um 80%. Žetta žżšir ekkert annaš en aš fiskiveišistjórnunarkerfiš sem Sjįlfstęšisflokkurinn og sérfręšingar Hįskóla Ķslands hafa breitt śt um heimsbyggšina sem fagnašarerindi er gjaldžrota.

Žetta kemur mér ekki į óvart enda er ég oršinn kjaftloppinn af aš tala um žaš sem hvert barn meš rśmlega leikskólamenntun hefši įtt aš sjį aš gengi ekki upp. Reyndar tel ég vķst aš raunhęf lękkun į aflaheimildum sé ekki 80 heldur 90% - ef śtgeršarfyrirtęki eru rekstrarhęf yfirleitt. 

Gefum okkur spśtnikkśtgerš, sérstaklega vel rekna, sem fęr 300-kall į kķlóiš og aš framlegš hvers kķlós sé upp į 20% - žį hefur hśn 60 kr. af kķlóinu til aš greiša vexti og afborganir af aflaheimildinni, fyrir leyfiš til aš veiša fisk. Žį er vonlaust aš ętla aš greiša vexti og afborganir af žśsundkallinum meš 60-kallinum sem śtgeršin gefur af sér.

Vonandi hętta rįšamenn žessari vonlausu afneitun og višurkenna fyrirliggjandi stašreyndir og sömuleišis aš „uppbyggingar- og frišunarstefna“ hefur ekki gengiš upp og getur ekki gengiš upp.

Žaš hlżtur aš vera augljóst öllum sem setja sig inn ķ mįlin.


Er Helgi Laxdal mįlefnalegur?

Ég veit aš žaš er mikiš į lesendur lagt aš fara ķ gegnum žrjįr greinar į einu bretti. Žęr hafa žó allar birst ķ Morgunblašinu aš undanförnu žannig aš žeir sem hafa lesiš žęr žar hafa nokkurt forskot.

Helgi Laxdal skrifaši grein um fiski- og vešurfręši sem var birt 30. desember. Svargrein mķn birtist 7. janśar og ķ gęr svargrein hans viš žeirri grein minni. Og nś spyr ég: Er Helgi Laxdal mįlefnalegur?

Helgi Laxdal skrifar um ašferšafręši viš stofnstęršarmęlingar

 
Helgi Laxdal
Helgi Laxdal skrifar um ašferšafręši viš stofnstęršarmęlingar: "Žaš aš auka aflaheimildir į grundvelli skošana, jafnvel mętustu manna, mun svipta okkur žeim trśveršugleika sem umhverfismerkiš bęši į og mun fęra okkur."

 

ŽAŠ ętti öllum aš vera ljóst aš grunnur hinnar svoköllušu fiskifręši sjómannsins og žeirrar fiskifręši sem kennd er ķ hįskólum heimsins og er višurkennd sem forsenda įkvaršana um sjįlfbęra nżtingu nytjastofna, fara ekki saman enda byggja žęr į sitt hvorum forsendunum.

Fiskifręši sjómannsins byggist į reynslu žeirra sem eru į mišunum hverju sinn ķ, skrįšri ķ einhverjum tilfellum en oftar geymd ķ minni viškomandi. Ķ sumum tilfellum er um aš ręša stašbundna žekkingu en ķ öšrum žekkingu žeirra sem stunda sjóinn, allt umhverfis landiš, į öllum tķmum įrs.

Ekki ętla ég aš draga ķ efa žekkingu žeirra manna į mišunum umhverfis landiš sem gert hafa sjómennsku aš ęvistarfi sķnu. Vandinn er m.a. sį aš viš lifum į tķmum örra breytinga žar sem bęši fiskileitartęki og veišarfęri verša stöšugt fullkomnari og stušla žvķ aš auknum afla žrįtt fyrir óbreytta fiskigengd. Af žvķ leišir aš ef nżta į almennar aflaupplżsingar sem grunn aš įkvaršanatöku um leyfšan hįmarksafla śr einstökum veišistofnum žarf fyrst aš meta aš hve miklu leyti aflaaukningin er tilkomin vegna endurbęttra veišarfęra og/eša fiskileitartękja.

Takist žaš žarf aš koma upplżsingunum ķ bśning vķsindanna svo aš žęr nżtist ķ žeim upplżsingagrunni sem nśtķmafiskifręši byggir įkvaršanir sķnar į.

Žį fyrst veršur fiskifręši sjómannsins gjaldgeng žegar kemur aš įkvöršunum um heildarafla śr helstu nytjastofnunum hér viš land.

Žaš į engum aš dyljast sem velt hafa žessum mįlum fyrir sér aš sś ašferšafręši aš krefjast žess af rįšherra aš hann heimili aukinn afla į grundvelli žess aš einhverjir sjómenn fullyrši aš žaš sé miklu meira af žessari eša hinni fisktegundinni ķ landhelginni en tölur fiskifręšinga gefa til kynna, mun aldrei ganga eftir af fjölmörgum įstęšum.

Ein žeirra er aš viš höfum gefiš žaš śt opinberlega aš viš stundum sjįlfbęrar fiskveišar a.m.k. śr žeim fiskistofnum sem viš höfum fulla stjórn į innan landhelginnar; žvķ til stašfestu erum viš aš taka upp ķslenskt umhverfismerki sem framleišendur fiskafurša śr žessum stofnum geta auškennt sķna vöru meš.

Žaš aš auka aflaheimildir į grundvelli skošana, jafnvel mętustu manna, mun svipta okkur žeim trśveršugleika sem umhverfismerkiš bęši į og mun fęra okkur. Žess vegna, af žeirri įstęšu einni, getur rįšherra ekki tekiš įkvöršun um aukinn afla nema aš baki henni séu óumdeildar fiskifręšilegar forsendur. Žannig er žetta bara hvort sem okkur lķkar žaš betur eša verr.

Meš hlišstęšum rökum gęti vešurklśbburinn į Dalbę ķ Ólafsfirši krafist žess af vešurstofustjóra aš hann taki tillit til įlita klśbbsins žegar hann birtir spįr stofnunarinnar a.m.k. fyrir viškomandi svęši.

Ķ žessu mįli liggur žaš alveg ljóst fyrir aš til žess aš bęši fiskifręši sjómannsins og vešurfręši žeirra Dalbęinga, sem ég geri sķšur en svo lķtiš śr, nżtist žegar įkvaršanir eru teknar hvort heldur er į sviši vešur- og/eša fiskifręši žarf hśn aš hafa yfirbragš sem fellur aš rannsóknum viškomandi fręšinga.

Sś leiš aš halda uppi stöšugu oršaskaki um vanhęfi fiskifręšinganna til žess aš meta afkastagetu einstakra fiskistofna mun engu skila, frekar en veriš hefur, nema žį enn einni stašfestingunni į gagnsleysi žess mįlatilbśnašar.

Aš mķnu mati eru verkefnin framundan aš įtta sig į žvķ hvort sé, og žį meš hvaša hętti, hęgt er aš nżta žekkingu sjómannsins til frekari glöggvunar į lķfrķki sjįvarins. Einu jįkvęšu teiknin sem komiš hafa fram aš undaförnu er įkvöršun Sķldarvinnslunnar ķ Neskaupstaš um aš bśa tvö uppsjįvarveišiskip fyrirtękisins leitartękjum, sömu geršar og Harfó notar til žess aš męla heildarmagn uppsjįvarfiska žegar stofnstęrš viškomandi tegundar er įkvešin. Meš žessum višbótartękjum į aš vera hęgt aš koma ķ veg fyrir mismunadi mat sjómanna og Hafró į t.d. heildarmagni lošnu į veišislóšinni į hverjum tķma en žaš hefur trślega ekki fariš framhjį nokkrum manni, sem lętur sig žessi mįl varša, aš oft į tķšum hefur stašiš yfir mikiš og langvinnt oršaskak į milli einstakra skipstjóra lošnuskipanna og Hafró um hversu mikiš af lošnu sé ķ žessari eša hinni lošnutorfunni. Vonandi fękkar žeim įrekstrum meš žessum višbótartękjum.

Engu aš sķšur veršur aš nįst sįtt um žessar rannsóknir į milli sjómanna og Hafró. Žaš gengur einfaldlega ekki aš sś rödd fįi hlustun sem heldur žvķ fram aš Hafró falsi upplżsingar til žess eins af hafa tekjur af sjómönnum og ķslensku samfélagi.

Ég hef oft velt žvķ fyrir mér af hvaš hvötum Hafró ętti aš gera slķkt og žaš veršur aš segjast eins og er aš mér er ekki nokkur leiš aš finna žeim hvötum staš.

Mķn skošun er miklu frekar sś aš ef um vafa er aš ręša, hvaš varšar tślkun upplżsinga, žį sé hann frekar nżttur til aukningar en samdrįttar aš svo miklu leyti sem vķsindin heimila slķkt. Sś skošun helgast fyrst og sķšast af žvķ aš mér er ekki nokkur leiš aš įtta mig į žvķ hvaša hvatir reka fiskifręšinga til žess aš kynna žjóšinni lakara įstand fiskistofna en žaš er ķ raun og veru į hverjum tķma. Hver getur stutt slķka įkvöršun vitręnum rökum?

Höfundur er vélfręšingur.

 

Hér er svar mitt frį 7. janśar 2009:

Formašur Fiskifélagsins skammar sjómenn

Sigurjón Žóršarson er ósįttur viš skošanir formanns Fiskifélags Ķslands

 
Sigurjón Žóršarson
Sigurjón Žóršarson er ósįttur viš skošanir formanns Fiskifélags Ķslands: "Vęri ekki nęr aš Fiskifélagiš fęri mįlefnalega og meš opnum hug ķ gegnum žį gagnrżni sem fiskveiširįšgjöfin hefur sętt?"


 

ĶSLENSKT žjóšarbś sįrvantar erlendan gjaldeyri til žess aš endar nįi saman og hęgt sé aš standa viš nżfengnar byršar žjóšarbśsins vegna fįdęma gįleysis stjórnvalda gagnvart fjįrglęfrum örfįrra auškżfinga. Žaš er skylda įbyrgra ašila ķ samfélaginu aš leita logandi ljósi aš auknum tekjum fyrir žjóšarbśiš. Sś leiš sem blasir viš er aš nżta betur sjįvaraušlindina enda eru veigamikil rök fyrir žvķ aš hęgt sé aš veiša mun meira śr nytjategundum hér viš land, s.s. žorski og sķld. Ķ įr stefnir ķ minnsta žorskafla viš Ķslandsstrendur ķ 100 įr žrįtt fyrir aš hér hafi veriš ķ notkun kerfi sem ķ upphafi įtti aš skila žjóšarbśinu stöšugum afla sem vęri lišlega žrefalt meiri en žau 130 žśsund tonn sem ętlaš er aš sękja į land į nśverandi fiskveišiįri. Öll rök hnķga sömuleišis aš žvķ aš rétt sé aš auka sķldveišar en fréttir berast af žvķ aš hafnir séu fullar af sķld og aš hśn sé ķ einhverjum męli sżkt af snķkjudżri. Ķ staš žess aš veiša sķldina og vinna veršmęti śr henni grķpur sjįvarśtvegsrįšherra til sérstakrar frišunar į henni.

Margir žeir sem hafa atvinnu af žvķ aš veiša fisk hafa veigamiklar efasemdir um skynsemi žeirra hafta sem lögš eru į veišar og ganga śt į aš veiša minna til žess aš geta veitt meira seinna. Sjómenn og fleiri hafa séš aš žetta seinna hefur ekki komiš, heldur bara enn meiri nišurskuršur į aflaheimildum.

Reyndar hefur sś ašferš aš skera nišur veišar į žorski til žess aš byggja upp žorskstofn hvergi ķ heiminum gengiš eftir, heldur hefur žvert į móti sżnt sig aš žar sem veitt hefur veriš vel rķflega umfram rįšleggingar reiknifiskifręšinga, s.s. ķ Barentshafinu og viš Fęreyjar, hefur žaš sķšur en svo leitt til minnkandi veiša śr viškomandi fiskistofnum. Reiknifiskifręšingar – sem enn reyna aš reikna śt afla komandi įra žar sem eina breytan sem aš žeirra mati skiptir einhverju mįli er veišin sjįlf – endurskoša stöšugt reiknikśnstir sķnar žegar dęmiš gengur ekki upp, og geršu žaš t.d. um sķšustu aldamót žegar žvķ var haldiš haldiš fram aš stofninn hefši ķ raun veriš miklu minni en fyrri męlingar geršu rįš fyrir og nś ķ haust žegar męlingar sżndu aš stofninn hefši vaxiš óešlilega mikiš!

Helgi Laxdal, fomašur Fiskifélags Ķslands, birti grein ķ Morgunblašinu nś um įramótin žar sem hann gerši lķtiš śr sjónarmišum sjómanna. Žeir hafa aš vonum efasemdir um rįšgjöf sem ekki hefur skilaš neinu. Helgi Laxdal taldi aš įlķka mark ętti aš taka į sjónarmišum sjómanna og tómstundagamni klśbbfélaga į elliheimili noršur ķ landi viš aš spį ķ vešriš.

Žetta sjónarmiš formanns Fiskifélags Ķslands er stórfuršulegt žar sem ekkert er ešlilegra en aš hafa rķkar efasemdir um ašferšir og spįr reiknifiskifręšinga rétt eins vešurfręšinga ef spįrnar ganga aldrei eftir.

Formašur Fiskifélags Ķslands vešur villu og reyk žegar hann telur ķ grein sinni aš rökstuddar efasemdir um skynsemi žess aš nota togararall Hafrannsóknastofnunar snśist um aš margur telji stofnunina stunda falsanir į gögnum. Efasemdirnar snśast fyrst og fremst um ašferšafręšina og tślkun žeirra gagna sem er aflaš. Margir sjómenn efast mjög um marktękni žess aš meta breytingar į stofnstęrš žorsks meš žvķ aš toga į sömu slóšum įr eftir įr žar sem lķkurnar į aš umhverfisašstęšur séu eins į milli įra eru engar. Breytingar eru į hitastigi, straumum, śtbreišslu, ęti og fleiri umhverfisžįttum sem hafa veruleg įhrif į hvar von er į aš finna fisk. Margir lķffręšingar efast sömuleišis um réttmęti į tślkun žeirra gagna og śtreikninga sem rįšgjöf Hafró byggir į, s.s. aš svonefndur nįttśrulegur dauši (dauši af öšrum völdum en veišum) sé 18% fasti af stofnstęrš. Reyndar sżna śtreikningar Hafró sjįlfir į įti hvala į žorski hér viš land aš hrefnan ein hįmar ķ sig tvöfalt žaš magn sem heilög reiknilķkön ętla aš farist af öšrum völdum en veišum. Žaš rekst žvķ hvaš į annars horn ķ žessum śtreikningum sem gefur sterklega til kynna aš bęši nįttśrulegur dauši og stofnstęrš žorsksins sé vanmetiš.

Žaš er ómögulegt aš įtta sig į žvķ hvaša hvatir rįša žvķ aš formašur Fiskifélags Ķslands skuli rįšast meš svo ómįlefnalegum hętti aš sjómönnum og öšrum sem hafa vel rökstuddar efasemdir um vafasama rįšgjöf. Vęri ekki nęr aš Fiskifélag Ķslands fęri mįlefnalega og meš opnum hug ķ gegnum žį gagnrżni sem fiskveiširįšgjöfin hefur sętt?

Höfundur er lķffręšingur.

 

Loks er hér svar Helga sem birtist ķ gęr:

Sigurjóni Žóršarsyni svaraš

Helgi Laxdal skrifar ķ tilefni greinar ķ Mbl.

 
Helgi Laxdal
Helgi Laxdal skrifar ķ tilefni greinar ķ Mbl.: "Hvergi kom fram hjį mér aš fiskifręšin sem fręšigrein vęri komin aš endimörkum ķ sinni žekkingarleit, veit raunar ekki um neina fręšigrein sem svo langt er komin."


 

SIGURJÓN Žóršarson, lķffręšingur og fyrrverandi alžingismašur sendir mér tóninn ķ grein sem hann ritaši ķ Morgunblašiš 7. janśar sl. sem ég hef nokkrar athugasemdir viš. Fyrir žaš fyrsta ritaši ég greinina sem Sigurjón vitnar ķ, ekki ķ nafni Fiskifélags Ķslands (FĶ); žvķ sķšur ķ nafni formanns FĶ og veit ekki til žess aš žaš stöšuheiti sé til innan félagsins. Ég ritaši greinina ķ eigin nafni og tel mig hafa fullt leyfi til žess og ber žvķ einn įbyrgš į efni hennar.

Veittist ég ekki aš sjómönnum į nokkurn hįtt, žvert į móti fullyrti ég aš žeir byggju yfir mikilli žekkingu į lķfrķki hafsins umhverfis landiš; en til žess aš sś žekking nżttist yrši aš koma henni ķ umbśšir sem samrżmdust žeirri fiskifręši sem notuš er, til žess aš skilgreina sjįlfbęrar veišar og įkvarša heildarafla śr hinum żmsu veišistofnum. Ž.e. hér er ekki frekar en endranęr hęgt aš bera saman epli og appelsķnur. Ég sagši lķka aš framtķšarverkefniš vęri aš tengja žessa tvo fręšaheima saman til hagsbóta fyrir land og žjóš.

Minnist ég žess ekki aš hafa vikiš einu orši aš rannsóknaašferšum Hafró enda hef ég litla žekkingu į žeim. Stašreyndin er einfaldlega sś aš žęr fiskifręšilegu rannsóknir sem hér eru stundašar eru višurkenndar af alžjóšasamfélaginu į žessu sviši og viš nżtum grimmt įlit og rannsóknir okkar fiskifręšinga žegar viš stöndum ķ deilum viš ašrar žjóšir um nżtingarrétt śr hinum żmsu deilistofnum. Hef ég setiš nokkra fundi um nżtingu deilistofna og minnst žess ekki aš į žeim fundum hafi veriš teflt fram įliti mętra sjómanna um nżtingaržol stofnanna. Žar hefur alltaf veriš telft fram rannsóknarnišurstöšum okkar fiskifręšinga. Hvergi kom fram hjį mér aš fiskifręšin sem fręšigrein vęri komin aš endimörkum ķ sinni žekkingarleit, veit raunar ekki um neina fręšigrein sem svo langt er komin. Žvķ sķšur hafši ég eitthvaš viš žaš aš athuga aš störf fiskifręšinga vęru gagnrżnd; žeirra störf eru ekki, frekar en störf annarra, hafin yfir gagnrżni. Mér aftur į móti finnst žaš ekki mįlefnaleg gagnrżni sem byggist į žvķ aš fiskifręšingar falsi tölur til žess eins aš hafa veršmęti af landi og lżš.

Aš loknum lestri greinar Sigurjóns Žóršarsonar, lķffręšings og fyrrverandi alžingismanns, skil ég betur en įšur af hverju afköst Alžingis viršast ķ öfugu hlutfalli viš allar ręšurnar sem žar eru fluttar.

Höfundur er vélfręšingur.

Ég stend viš mitt og spyr enn: Er Helgi Laxdal mįlefnalegur?


Falsspįmennirnir ķ hįskólunum

Hśn kom mér ekki į óvart, greining Ingólfs Arnarssonar į ķslenska fiskveišistjórnunarkerfinu sem Magnśs Žór endursegir į heimasķšu sinni ķ dag. Nišurstaša Ingólfs er ķ stuttu mįli sś aš kerfiš sé gjaldžrota og veršlagning į veišiheimildum hafi ekki meš nokkru móti getaš stašiš undir sér.

Fyrir nokkrum įrum stóš ég fyrir opnum fundi ķ Hįskólanum į Bifröst žar sem ég fór yfir hįa veršlagningu kvótans, helstu kostnašarliši ķ śtgerš og tekjur af veišum. Nišurstaša mķn žį var aš dęmiš gęti aldrei gengiš upp, og vel aš merkja, žį var veršlagningin į kvótanum helmingi lęgri en žegar hśn fór ķ hęstu hęšir.

Enginn fundarmanna dró ķ efa forsendur śtreikninganna, ekki heldur reikninganna en samt sem įšur varš nišurstaša einlęgra kvótasinna aš žetta vęri ekki svona. Nišurstašan sem žjóšin horfir upp į žessa dagana er žvķ mišur „svona“, viš sitjum uppi meš śtgeršarfyrirtęki sem vilja aš žjóšin borgi lįnin sem tekin voru til aš borga fyrir veišiheimildir sem stjórnvöld veittu sumum ķ kringum įriš 1990 įn endurgjalds.

Žaš undarlegasta af öllu er aš spillt stjórnvöld ljį mįls į žvķ aš afskrifa skuldir og halda įfram meš óbreytt kerfi.

Žegar mašur horfir til baka og veltir fyrir sér hvers vegna ungt fólk sem hafši dęmin fyrir framan sig og var ķ višskiptafręšinįmi og ķ hįskóla aš tileinka sér gagnrżna hugsun skuli ekki hafa vaknaš ķ meira męli veršur mašur aš įtta sig į aš įróšurinn meš bullkerfinu var ógurlegur. Krakkarnir fengu įróšurinn um hagkvęmni kerfisins beint ķ ęš śr Morgunblašinu viš morgunveršarboršiš. Sumir slysušust ķ unglišahreyfingar stjórnmįlaflokkanna žar sem messaš var um įrangur og hagkvęmni kerfisins, jafnvel ķ landshlutum sem voru brunarśstir einar eftir framgang kerfisins. „Įbyrgir“ stjórnmįlaleištogar, eins og Halldór Įsgrķmsson, Davķš Oddsson, Geir Haarde og Ingibjörg Gķsladóttir, žvęldu um stöšugleika og hagkvęmni kerfisins. Ķ hįskólum héldu hagfręšideildir uppi linnulausum ómerkilegum įróšri um įbyrgš, hagkvęmni og skilvirkni kerfisins.

Falsspįmenn eins og Ragnar Įrnason héldu rįšstefnur meš erlendum ašilum žar sem kerfi mannréttindabrota var blessaš ķ bak og fyrir.

Ķ fyrra var sķšasta tillaga Hagfręšistofnunar Hįskóla Ķslands sś aš hętta žorskveišum ķ nokkur įr žvķ aš žjóšarbśiš stęši svo afskaplega vel og žess vegna vęri rétti tķminn til aš hętta tķmabundiš žorskveišum og vona aš ķ kjölfariš staflašist žorskurinn upp į mišunum eins og vörur ķ pakkhśsi.

Merkilegt er nśna aš engin rödd berst śr hįskólunum eša śr rįšandi stjórnmįlaflokkum um aš tķmabęrt sé aš endurskoša žessa vitleysu - nema hin einangraša rödd Kalla Matt.


« Fyrri sķša | Nęsta sķša »

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband