Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, nóvember 2011

Pólitķskar hreinsanir ķ žįgu ESB

Ekki eru skżringar oddvita rķkisstjórnarinnar trśveršugar um aš upphlaupiš ķ kringum setu Jóns Bjarnasonar ķ stjórninni snśist um vinnubrögš hans, ķ kringum gerš hręšilegra frumvarpsdraga um stjórn fiskveiša.

Ekki hefur rķkisstjórnin hingaš til sett žaš fyrir sig žó svo aš rįšherrar hafi notaš óvönduš  mešöl til žess nį sķnu fram.  Hver man ekki eftir žvķ žegar Steingrķmur plataši žingiš og sagši ekki satt frį gangi Icesavesamninganna.  Oftsinnis hefur Steingrķmur snaraš śt tugum milljarša króna af dżru lįnsfé žjóšarinnar til žess eins aš endurreisa vafasöm fjįrmįlafyrirtęki og žaš įn nokkurs samrįšs. Svandķs var dęmd ķ Hęstarétti.  Vinnubrögš og hegšan rįšherra Samfylkingarinnar hafa sömuleišis oft žótt orka tvķmęlis s.s. žegar Jóhanna braut jafnréttislög og Össur Skarphéšinsson fór śt fyrir valdmörk sķn og skilgreindi samningsmarkmiš landbśnašarins!

Žaš mį lengi telja sögur af umdeilanlegum vinnubrögšum rķkisstjórnarinnar sem hljóta aš teljast miklu alvarlegri en aš birta einhverja dellu į heimasķšu stjórnarrįšsins, eins og Jón geršist sekur um. Engar kröfur komu žį jafnan fram um uppstokkun innan śr herbśšum stjórnarflokkanna, en žaš sama į viš žegar Jón Bjarnason į ķ hlut og er skżringin augljóslega sś aš Jón styšur ekki ašlögunarferli rķkisstjórnarinnar aš ESB.

Óneitanlega kemur į óvart aš enginn mišill hefur enn gert grein fyrir žvķ hvaš frumvarpsdrög Jóns sem ollu žessu uppnįmi, fela ķ sér. Hingaš til hafa rįšherrar rķkisstjórnarinnar ekki sett fyrir sig, žį mismunun og mannréttindabrot kvótakerfisins, sem Jón bošaši aš festa ķ sessi nįnast óbreytt nęstu įratugina.  Ef ekkert hefur breyst ķ žeim efnum žį aš žį hlżtur upphlaupiš aš vera lišur ķ pólitķskum hreinsunum ķ žįgu ESB ašildar. 


mbl.is „Žjóšin veit fyrir hvaš ég stend“
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Allt tal Jóns Bjarnasonar um aš veriš sé aš auka byggšatengingu er tóm žvęla

Jón Bjarnason hefur haldiš žvķ  hélt žvķ fram aš umdeild frumvarpsdrög feli ķ sér auknar byggšatengingar og hefur kallaš eftir efnislegum umręšum um frumvarpiš.   Ķ sjįlfu sér er erfitt aš  žręša ķ gegnum ruglingslegar og vęgast sagt óskżrar tillögur nśverandi rįšherra. Ekki er sķšur vandasamt aš įtta sig į mótsagnakenndan mįlflutning sjįvarśtvegsrįšherra.

Helsta efnislega breytingin sem drög sjįvarśtvegsrįšherra og starfshóps hans fela ķ sér į frumvarpinu sem kynnt var ķ vor eru:

1) Lengri nżtingasamningar viš žį sem njóta sérstakra sérréttinda umfram ašra landsmenn og eru ķ flokki 1, en samningarnir verša til tveggja įratuga samkvęmt drögunum.  Sömuleišis erendurskošunarįkvęšiš ķ drögum aš frumvarpi afar furšulegt, žar sem segir aš žaš eigi aš hefja endurskošun į nżtingarsamningum sex įrum įšur en samningstķmi rennur śt og ljśka 5 įrum įšur en samningar renna śt!

2) Veišiheimildir ķ flokki 2 eru eftirfarandi :
a. Strandveišihluta.
b. Byggša- og bótahluta.
c. Til rįšstöfunar į kvótažingi Fiskistofu.
d. Lķnuķvilnunarhluta,

Samkvęmt frumvarpinu sem kynnt var ķ vor, įttu veišiheimildir ķ flokki 1 smįm saman aš seytla inn ķ flokk 2 į 15 įrum en fara aldrei yfir 15% markiš, žannig aš žeir sem njóta nś forréttinda įttu aš halda 85% af žeim aš 15 įrum lišnum.  Ķ nżju tillögum er algerlega falliš frį umręddri  fyrningu og ekki er hęgt aš skilja frumvarpiš meš öšrum hętti en svo aš nś eigi  aš śthluta 100% aš frįdregnum 6,5% sem gera 93,5% til tveggja įratuga.  Ķ nśgildandi lögum  er śthlutaš a.m.k. 94,7% aflaheimildunum. Hin raunverulega breyting er žvķ rétt rśmlega eitt prósent og kerfiš njörvaš ķ tvo įratugi. Megniš af 6,5% mun renna ķ Byggšahluta, lķnuķvilnun og strandveiši og žvķ mun nįnast ekki neitt verša eftir ķ opna leigupotta.  Af žessu leišir aš ekki veršur neitt rżmi fyrir nżlišun.

3) Samkvęmt nżjum tillögum Jóns, žį er veriš aš kynna žį breytingu frį frumvarpinu frį žvķ ķ vor aš ķ staš žess aš aukning veišiheimilda fari aš flęša til jafns ķ forréttindaflokk 1 og ķ jafnręšisflokk 2  žegar aflaheimildir ķ žorski verša umfram 160 žśsund tonn, žį er veriš aš žrengja žį opnun og setja markiš viš 200 žśsund tonn.
Til fróšleiks žį er rétt aš benda į aš mišaš viš nśverandi "nżtingarstefnu" Hafró žį žarf reiknašur višmišunarstofn aš fara yfir  eina milljón tonna til žess aš eitthvaš magn fariš aš flęša yfir ķ flokk 2!

4) Tillögur Jóns Bjarnasonar  fela ķ sér aš strandveišar verši skertar frį žvķ sem žęr voru į sl. sumri žegar landaš rśmlega 7 žśsund tonnum af žorski en žęr verša samkvęmt tillögunum verša einungis 6 žśsund.  Hér er žvķ um skeršingu aš ręša.

Allt tal um aš žaš sé veriš aš auka byggšatengingu er žvķ algjör žvęla.


mbl.is Mišaš viš samninga til 20 įra
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Rķkisstjórnin er djók

Ólķna heimtar afsögn Jóns Bjarna og Jóhanna Siguršardóttir leištogi "jafnašarmanna" segir aš rįšherrann fari alls eftir stefnu stjórnarflokkanna.

Ef eitthvert  mark mį taka af mįlflutningi žeirra;  Įrna Pįls Įrnasonar, Gušbjarts Hannessonar, Magnśsar Orra, Björns Vals, Atla Gķslasonar, Lilju Rafneyjar, Sigmundar Ernis, Kristjįns Möller og Össurar Skarphéšinsson, žį endurspeglar žetta hręšilega frumvarp Jóns Bjarnasonar einmitt vilja framangreindra žingmanna. 

Sömuleišis žį er rétt aš efast um raunverulegan vilja Jóhönnu og Steingrķms J. - žeirra sem samžykktu framsališ į sķnum tķma. Eitt er vķst vilji žingsins er allt annar en vilji almennings sem vill raunverulegar breytingar ķ įtt aš jafnręši. Sś er raunin žrįtt fyrir grķšarlegt fjįraustur auglżsingar og keyptar skżrslur um hversu óréttlįta kvótakerfiš sé hagkvęmt.

Reyndar er žaš svo aš žaš er ekki einungis ķ žessu mįli sem aš "velferšarstjórnin" hefur klikkaš heldur er žaš ķ nęr öllum mįlum.  Fįir bjuggust viš aš kraftar Steingrķms og Jóhönnu fęru aš mestu ķ aš endurreisa nęr óbreytt fjįrmįlakerfi og tryggja afskriftir og fyrirgreišslur fyrir śtrįsaržjófana. 

Rķkisstjórnin er dżrt spaug og žaš į kostnaš almennings og žess vegna į hśn aš fara frį.


mbl.is Hlżtur aš segja af sér
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Jón Bjarnason hlżtur aš verša heišrašur af LĶŚ

Ef aš Jón Bjarnason kemur žessu frumvarpi ķ gegnum žingiš, hlżtur hann aš verša heišrašur af LĶŚ en jafnframt fara ķ sögubękurnar sem einn mesti kverślant ķslenskra stjórnmįla. Jón Bjarnason bošaši fyrir sķšustu kosningar aš breyta illręmdu kvótakerfi, žannig aš žegnar landsins stęšu jafnir aš nżtingu sameiginlegrar aušlindar. 

Nś viršist vera sem aš hann sé ķ žann mund aš leggja fram tillögur sem festa ķ sessi kvótakerfiš, til a.m.k. tveggja įratuga. Kerfi sem skilar stöšugt fęrri fiskum į land og brżtur ķ bįga viš įlit Mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna.

Žaš eru  vissulega kaldhęšni örlaganna aš Jón Bjarnason og Atli Gķslason žingmašur sem sat ķ umręddum starfshóp sem śtbjó tillögurnar, lögšu fram į sķnum tķma sérstakt žingmįl žar sem krafist var aš įlit mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna yrši virt.  Žeim til halds į traust į umręddri žingsįlyktunartillögu var sömuleišis Ögmundur Jónasson nokkur, sem nś um stundir skreytir sig meš žvķ aš kallast mannréttindarįšherra.  Almenningur ętti aš vara sig sérstaklega žegar framangreindir mannréttindanķšingar taka sér oršiš mannréttindi ķ munn, en žį er greinilega ekki von į góšu.

Til fróšleiks, žį veršur Jón Bjarnason kominn fast aš nķręšu žegar tillögurnar opna mögulega į nżlišun og jafnręši viš nżtingu į fiskveišiaušlindarinnar.

 


mbl.is Kvótafrumvarpiš mikiš breytt
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

DV.IS viršist vera eina fęra leišin fyrir Skagfiršinga til aš nį sambandi viš herra Gušbjart Hannesson rįšherra!

Skagfiršingar furša sig į žvķ hvers vegna velferšarrįšherrann Gušbjartur Hannesson hyggst beita nišurskuršarhnķfnum af meiri hörku į Heilbrigšisstofnuninni į Saušįrkróki en annars stašar į landinu.  Ašför velferšarrįšherra kemur ķbśum algerlega ķ opna skjöldu žar sem aš fyrir sķšustu Alžingiskosningar žį bošaši leištogi "jafnašarmanna" ķ kjördęminu, aš viš hagręšingarašgeršir yrši gętt sérstaklega aš jafnvęgis į milli Höfušborgar og landsbyggšar.  Bošskapur Gušbjarts var aš nišurskuršurinn bitnaši alls ekki į žeim landsvęšum sem hefšu fariš varhluta af ženslunni ķ ašdraganda hrunsins.  Sömuleišis bošaši velferšarrįšherrann žegar hann tók viš rįšherratign į sķšasta įri aš hann vęri aš taka viš nišurskuršartillögum óséšum frį forvera sķnum ķ embętti og aš hann myndi taka tillögurnar sem aš hann fékk óvęnt ķ fangiš til rękilegrar endurskošunar.

Sveitarstjórn hefur um nokkurt skeiš reynt aš fį einhverjar skżringar į bošušum nišurskurši og einhverjum višbrögšum viš skżrslum sem teknar hafa veriš saman um mįlefni Heilbrigšisstofnunarinnar į Saušįrkróki. Eins og fram kemur ķ fundargerš byggšarįšs Skagafjaršar frį žvķ ķ morgun žį er mikil óįnęgja meš aš velferšarrįšherra hafi ekki enn gefiš sér tķma til žess aš funda meš fulltrśum sveitarfélagsins um mįliš.

Til žess aš fį einhverjar skżringar į ósanngjörnum nišurskurši greip einn ķbśi sveitarfélagsins til žess rįšs aš fį einhverjar skżringar ķ gegnum beina lķnu DV.IS ķ gęr. Einu svör rįšherra voru aš halda žvķ fram, aš mestan hluta nišurskuršarins mętti skżra śt frį žvķ aš hętt verši aš sólarhringsžjónustu vegna fęšinga!  

Svör velferšarrįšherrans bera žaš meš sér aš honum veiti ekkert af žvķ aš fara betur yfir mįliš, žar sem aš honum viršist vera algerlega ókunnugt um aš umrędd žjónusta sem aš hann nefnir sem helstu skżringu, var hętt įšur en hann tók viš embętti og kemur žvķ bošušum nišurskurši nįkvęmlega ekkert viš.


Mun Hanna Birna kalla į uppgjör viš svarta fortķš Sjįlfstęšisflokksins?

Ekki er laust viš aš žaš verši fróšlegt aš fylgjast meš hvernig Hanna Birna muni svara setningarręšu Bjarna Benediktssonar. Nįnast ómögulegt veršur fyrir hana aš ganga lengra en Bjarni Ben ķ aš hvķtskśra stefnu og fyrrum leištoga Sjįlfstęšisflokksins sem ströndušu skśtunni. Į Bjarna er helst aš skilja aš landiš hafi lent aš ósekju ķ einhverju hręšilegu sem lķkja mętti helst viš nįttśruhamfarir sem enginn mannlegur mįttur gat stöšvaš - jafnvel ekki žeir įstkęru og stjórnvitru fyrrum leištogar Davķš og Geir Haarde.

Sömuleišis minnist Bjarni skiljanlega ekki į žį stašreynd aš enginn af žeim sem kallast getaš höfušpaurar hrunsins hafa veriš lįtnir sęta įbyrgš og eru jafnvel enn aš maka krókinn. Eflaust er Hönnu Birnu vandi į höndum žar sem telja mį vķst aš ręša Bjarna eigi einhvern hljómgrunn į fundinum sjįlfum sérstaklega hjį žeim hafa gegnt trśnašarstörfum fyrir hrun.

Ef aš Hanna Birna eltir Bjarna og reynir jafnvel aš yfirtrompa įstarjįtningarnar og undirstrika algjört įbyrgšarleysi Sjįlfstęšisflokksins, žį mun žessi fundur verša meš magnašri skrķpasżningum Ķslandssögunnar.


mbl.is Veršum aš skapa nż veršmęti
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Falsvķsindi

Efni: Umsögn um skżrslu samrįšsvettvangs sjįvarśtvegs- og landbśnašarrįšherra um nżtingu helstu nytjafiska frį ķ jśnķ 2011. 

Inngangur

Ķ skipunarbréfi samrįšsvettvangsins kemur fram aš ķ ljósi efnahagsįstands žjóšarinnar sé rétt aš yfirfara umdeilda nżtingarstefnu stjórnvalda į fiskveišiaušlindinni.  Markmiš vinnunnar var aš meta įrangur nśverandi stefnu og yfirfara hana og ķ framhaldinu leggja til breytingar į aflareglu Hafró viš nżtingu į žorskstofninum. Žaš aš vera hverju mannsbarni ljós aš svokölluš aflaregla hefur ekki skilaš neinum įrangri en reglan felur ķ sér aš veiša fyrirfram įkvešiš hlutfall af reiknušum veišistofni.  Reglan var fyrst tekin ķ gagniš snemma į tķunda įrtugnum. Žetta hlutfall er nś 20% en įrin 1965-1990 var aflahhutfalliš aš mešaltali 35% sem skilaši 380 žśsund tonna mešalafla ķ žorski helmingi meira en nśna. Ķ ljósi sögunnar hefur nišurfęrsla į aflahlutfalli ķ 25% og sķšar ķ 20% veriš mistök. Žaš žvķ eins og hver önnur vitleysa aš ķ starfshópnum sem skipašur var į haustdögum 2010 skuli aš stęrstum hluta vera höfundar aflareglunnar og įbyrgšarmenn į nśverandi nżtingarstefnu, žeirrar sem įtti aš vera til gagnrżns endurmats. Formašur nefndarinnar  hefur hvorki fengist viš  nżtingu fiskistofna  né stjórnsżslśttektir. Nefndarmenn Hafró eru hagsmunstengdir, žeir móta stefnu ķ fiskveišum, ž.į.m. aflareglu, fulltrśi LĶŚ, var ķ bįšum  aflareglunefndum og hefur auk žess veriš ķ mjög nįnu samstarfi viš Hafró ķ įratugi. Fulltrśar LS og FFSĶ eru leikmenn.

 Athugasemdir viš skżrsluna

Ķ stuttu mįli er skżrslan gagnrżnislķtil en nokkuš žvęlin endursögn į fyrri skżrslum s.s; rits Hagfręšistofnunar um Žjóšhagleg įhrif aflareglu frį įrinu 2007 , rits nefndar um langtķmanżtingu fiskistofna sem skipuš var ķ kjölfar „ofmatsins“ fyrir um įratug auk skżrslna Hafró.  Öll hvķla framangreind rit į reiknisfiskifręšinni.  Reiknisfiskifręšin hefur  augljóslega ekki gengiš upp en ef svo vęri žį vęri lķtiš tilefni til stöšugs endurmats.  Reiknisfiskifręšin gengur ķ stuttu mįli śt į aš veiša minna nśna til aš hęgt sé aš veiša enn meira seinna. Sömuleišis gengur rįšgjöfin śt į aš draga skipulega śr veišum į smįfiski til žess aš lįta hrašvaxta fiskinn taka śt vöxt en žegar ég lęrši mķna reiknisfiskifręši ķ Hįskóla Ķslands žį var markmišiš aš ef fyrrgreindar ašferšir nęšu fram aš ganga myndi žjóšin, nį um 500 žśsund tonna jafnstöšuafla.  Ašferšir reiknisfiskifręšinnar hafa hingaš til ekki gengiš eftir og munu ekki gera žaš žar sem aš žęr stangast į viš vištekna vistfręši.  Ķ  skżrslunni į bls. 9 er Boris Worm lįtinn bera vitni um aš ķslenska fiskveišistjórnunin sé įbyrg en viškomandi  „vķsindamašur“ er žekktastur fyrir aš hafa falsaš nišurstöšur rannsókna ķ fréttatilkynningu til žess aš fanga athygli. Hann hélt žvķ fram aš rannsóknirnar bentu til žess aš fiskistofnar heimsins klįrušust 2048. Ķ skżrslunni į bls. 12 er samverkamašur Boris Worm, Ransom Myers kallašur til vitnis um aš ofveiši hefši leitt til hruns žorskstofnsins viš Kanada en almennt er višurkennt aš breytt umhverfisskilyrši hafi įtt megin žįttinn ķ minnkašri žorskgegnd.Žaš sem er furšulegt er aš engin umfjöllun er um afleišingar žess žegar veitt hefur veriš langt umfram rįšgjöf reiknisfiskifręšinnar ķ; Barentshafinu, viš Fęreyjar og hér viš Ķslandsstrendur um įratugaskeiš žegar veišar voru frjįlsar.   Ķ skżrslunni er višurkennt aš ekkert samband sé į milli fjölda seiša į fyrsta įri og sķšan hvernig įrgangurinn skilar sér inn ķ veišina aš žremur įrum lišnum. Žaš er hins vegar ekki sett ķ samhengi markmiš Hafró aš stefna stöšugt aš stękkušum hrygningarstofni.

Žaš sem ekki var fjallaš um ķ skżrslunni

Ķ skżrslunni var lķtiš sem ekkert fjallaš um innihald vandašrar skżrslu sem Tumi Tómasson tók saman įriš 2002 og hét: „Fagleg gagnrżni į stofnmat og veiširįšgjöf Hafrannóknastofnunarinnar“.  Ķ henni er sterk gagnrżni į reiknisfiskifręšina en įstęša žess umrędd skżrsla var tekin saman var aš įrangurinn af žvķ aš fara aš tillögum sem byggšust į reiknisfiskifręšinni var minni en enginn. Talsverš umręša var um įrangursleysiš ķ kjölfar meints ofmats Hafró į žorskstofninum um sķšustu aldamót, eins og įšur segir.  Ekki er heldur ķ skżrslu samrįšshópsins fjallaš um vandašar skżrslur og skrif sem Jón Kristjįnsson fiskifręšingur sent frį sér en hann hefur veriš kallašur til viš rįšgjöf ķ Fęreyjum og sjómannasamtökum į Bretlandseyjum, Noršurlöndum og vķšar.    Ķ skżrslunni er lįtiš ķ vešri vaka aš gagnrżnin į nśverandi rįšgjöf byggist ekki į vel skilgreindum og afmörkušum įlitaefnum s.s. um nįttśrlegan dauša og breytilegan vaxtahraša  auk įhrif veiša į sjįlfsafrįn og nżlišun. Yfir ķgrundaša lķffręšilega gagnrżni er skautaš į bls. 19 og sagt aš um sé aš ręša einhver bloggskrif Kristins Péturssonar, Sigurjóns Žóršarsonar og Jóns Kristjįnssonar en lįtiš hjį lķša aš segja frį žvķ aš umręddur Jón Kristjįnsson sé vel metinn fiskifręšingur, sem hefur įsamt Kristni Péturssyni stutt sinn mįlflutning meš ķtarlegum gögnum og rannsóknum. Undirritašur mętti į fund nefndarinnar, eins og fram kemur į bls. 54, og lagši fram margvķsleg gögn sem sżndu augljóslega aš hvaš rękist į annars horn ķ reiknisfiskifręšilegri rįšgjöf Hafró. Gögnin voru:

1)      Žorskafli hefur dregist grķšarlega saman en ekki aukist sķšustu tvo įratugina og į žaš viš  um fleiri botnfisktegundir og heildar botnfiskaflinn helmingurinn af žvķ sem aš hann var fyrir tveimur įratugum sķšan.

2)      Samantekt į žorskafla frį seinna strķši sem sżnir aš žorskaflinn hefur nįnast minnkaš stöšugt frį upptöku kvótakerfisins sem er öfugt viš žaš sem reiknisfiskifręšin spįši fyrir um.

3)      Merkingatilraunir Hafró gefa eindregiš til kynna aš nįttśrulegur dauši sé mun meiri en gert er rįš fyrir ķ lķkani sem unniš er meš og skżra śt aš rįšgjöf Hafró gangi ekki upp.

4)      Skżrsla Alžjóša Hafrannsóknarstofnunarinnar frį žvķ į įrinu 2009 segir aš skyndilokanir sem stundašar hafa veriš ķ marga įratugi séu gagnslausar og žar meš frišun į smįfiski.

5)      Rannsóknir į frišun smįfisks ķ Breišafirši frį įrinu 2005 sem gįfu til kynna aš frišun į smįfisk vęri ekki til gagns.

6)      Hafró metur nįttśruleg afföll žorskstofnsins minni en žaš sem hrefnan ein étur śr žorskstofninum.

7)      Fyrirlestur Hilmars Malmquist lķffręšings sem kemst aš žvķ śt frį gögnum Hafró aš nįttśrulegur dauši sé mun meiri en unniš er meš ķ stofnlķkani Hafró.Öll framangreind atriši leiša lķkum aš žvķ aš įhrif veiša į vöxt og višgang žorskstofnsins séu stórlega ofmetin en engu aš sķšur žį fjallar skżrslan ķ engu žį stašreynd. 

Framlag skżrslunnar

Eina nżja framlag skżrslunnar ef svo mį kalla, er aš leggja til aš skipuš verši „formleg stjórnsżslunefnd um nżtingarstefnu fyrir nytjafiska“. Verkefni nefndarinnar og verklag eru m.a. aš meta hagfręšilegar, lķffręšilegar, félagsfręšilegar, tölfręšilegar og umhverfisfręšilegar forsendur nżtingarstefnu. Auk žess aš vera ķ samrįši viš Alžjóšastofnanir og stunda vķštękt kynningar og samrįšsstarf um land allt.  Mér sżnist sem fyrirhugaš umfang sé slķkt aš hver mešalstór rķkisstofnun geti veriš fullsęmd af višlķka verkefnum. 

Lokaorš

Skżrsluhöfundar hafa žvķ mišur lįtiš hjį lķša aš fara yfir lķffręšilega gagnrżrni į nżtingarstefnu Hafró og skorar undirritašur į rįšherra aš hafa hrašar hendur og gera gangskör ķ aš fariš verši ķ žį vinnu.  Fįtt eitt getur oršiš meiri bśhnykkur fyrir žjóšarbśiš en stórauknar fiskveišar og er įbyrgšarhluti aš lįta hjį lķša aš fara ekki yfir öll rök sem gefa til kynna aš óhętt sé aš auka veišar.Ešlilegt hefši veriš aš hafa starfssemi samrįšshópsins opnari t.d. meš žvķ aš halda kynningar fundi meš gagnrżnendum, fjölmišlum og įhugamönnum, hlusta į žeirra gagnrżni, svara henni og standa fyrir eigin rökum.Ķ staš žess völdu žeir aš kalla til einn og einn ašila, sem žeir völdu sjįlfir inn į lokaša fundi hópsins. Svona vinnubrögš eiga aš heyra fortķšinni til.


Tillögur um lokaša fundi og "trśnaš"

Ég hef įšur fjallaš um  1,2, nefnd sem ętlaš var aš fara meš gagnrżnum hętti yfir eitt mesta hagsmunamįl žjóšarinnar sem er stjórn fiskveiša og žį möguleika aš auka veišar.  Nišurstaša nefndarinnar komu ekki į óvart en žeir sem réšu feršinni ķ nefndarstarfinu voru žeir sem bera įbyrgš į nśverandi nżtingarstefnu.

Ég hef veriš aš taka saman umsögn Frjįlslynda flokksins um skżrsluna. Eina nżja framlag skżrslu samrįšsvettvangs  ef svo mį kalla, er aš leggja til aš skipuš verši „formleg stjórnsżslunefnd um nżtingarstefnu fyrir nytjafiska“. Verkefni nefndarinnar og verklag eru m.a. meta hagfręšilegar, lķffręšilegar, félagsfręšilegar, tölfręšilegar og umhverfisfręšilegar forsendur nżtingarstefnu. Auk žess aš vera ķ samrįši viš alžjóšastofnanir og stunda vķštękt kynningar og samrįšsstarf um land allt.  Mér sżnist sem aš fyrirhugaš umfang sé slķkt aš hver mešalstór rķkisstofnun geti veriš fullsęmd af višlķka verkefnum.

Žaš sem mér fannst óneitanlega furšulegt er aš ķ mišri endurreisn skuli vera lagt til aš fyrirhuguš formlega stjórnsżslunefndinni skuli vera ętlaš aš halda lokaša fundi meš hagsmunaašilum og gęta sérstaks "trśnašar" meš tillögur nefndarinnar, sérstaklega žegar haft er ķ huga veriš er aš véla meš sameign žjóšarinnar.


Įlitsgjafinn Benedikt Lafleur

RŚV hefur mikiš fjallaš upp į sķškastiš, um kynlķf og mögulega misnotkun framlišinna og sömuleišis um fölsun į fortķš.  Žaš var žvķ tķmabęrt aš RŚV fęri aš spį ķ framtķšina og fékk fréttastofan til lišs viš sig vin minn og virtan talnaspeking  Benedikt Lafleur sem greindi frį hvaš dagurinn ķ dag 11.11.11. hefur ķ för meš sér. 

Benedikt er mikill įhugamašur um listir, bókmenntir, sund, talnaspeki og stjórnmįl. Vonandi veršur framhald į aš fréttastofa leiti til Benedikts Lafleur en hann hefur reynst mun sannspįrri um žróun mįla en žeir sem hafa veriš fastir įlitsgjafar RŚV bęši fyrir og eftir hrun.


Kaffispjall ķ Grasrótarmišstöšinni aš Brautarholti 4 - Allir velkomnir

Kaffispjall veršur ķ Grasrótarmišstöšinnni Brautarholti 4, Reykjavķk laugardaginn 5. nóvember kl. 13. Gunnar Skśli Įrmannsson mun m.a. greina frį raunveruleika ķslensks efnahagslķfs og afleišingum kreppunnar og fjalla um ferš sķna til Madrķdar nś ķ haust. 

Nęsta sķša »

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband