Leita ķ fréttum mbl.is
Embla

Bloggfęrslur mįnašarins, janśar 2008

Magnśs saltar Einar Kristin

Žaš er alltaf hįlfundarleg upplifun aš verša vitni aš žvķ žegar nśverandi sjįvarśtvegsrįšherra ver kvótakerfiš śt ķ eitt ķ ljósi žess aš barįtta hans gegn kerfinu skolaši honum ķtrekaš į žing. Ķ gęrkvöldi gat žjóšin enn og aftur fylgst meš rįšherranum ķ algjörri naušvörn fyrir arfavitlausu kerfi sem brżtur mannréttindi į žegnunum. Sį sem sótti aš honum ķ Kastljósinu ķ gęr var varaformašur Frjįlslynda flokksins sem beitti yfirvegašri rökfęrslu um aš kerfiš vęri komiš ķ žrot.

Helsta vörn Einars Kristins var aš hanga į oršinu og lįta móšan mįsa um nįnast ekki neitt, sérstaklega fannst mér grįtbroslegt žegar hann sagšist endilega žurfa aš koma einhverju aš, alltaf bara einhverju sem var svo hvorki eitt né neitt.

Staša Einars er aš mörgu leyti žröng og ég hef į tilfinningunni aš hann vilji stundum fara ašrar leišir en aš fylgja nįkvęmlega forskrift LĶŚ, en viršist žó ekki hafa kjark ķ žaš žegar į hólminn er komiš. Kvótakerfiš į sér ę fęrri formęlendur og ég tel mig finna aš żmsir flokkshestar Sjįlfstęšis-og Framsóknarflokks sem lengi voru fylgjandi kerfinu séu farnir aš jįta meš sjįlfum sér aš kerfiš er gjaldžrota og gengur engan veginn upp.

Žaš örlar žó į aš einstaka samfylkingarmenn sem hafa lķtiš vit į sjįvarśtvegi séu nś hįlft ķ hvoru oršnir talsmenn kerfisins, eflaust til aš halda ķ hlżju hjónasęngurinnar.


Glęnżjar hafrannsóknir sem styšja gagnrżni trillukarla - Grein ķ Brimfaxa

Hér aš nešan er grein sem birtist ķ Brimfaxa blaši Landsambands Smįbįtaeigenda.

Glęnżjar hafrannsóknir sem styšja gagnrżni trillukarla


Margir sem eiga afkomu sķna undir sjósókn eru mjög gagnrżnir į rįšgjöf Hafró sem er engin furša. Nišurskuršur į aflaheimildum hefur ekki leitt til aukinnar veiši seinna eins og lofaš hefur veriš sķšustu 20 įrin. Į yfirstandandi fiskveišiįri er įstandiš žannig aš leyfilegt er aš veiša um 30% af žvķ sem veitt var aš jafnaši af žorski um įratugaskeiš, įšur en žetta sérkennilega uppbyggingarstarf Hafró hófst.

Įhrif veiša į fiskistofna
Ein meginfaglega gagnrżnin į rįšgjöf Hafró er hversu mikil įhrif veiša eru į stęrš og višgang fiskistofna. Undirritašur hefur ķ sjįlfu sér ekki įhyggjur af stęrš žorskstofnsins enda er žaš ekki stęršin sem skiptir mįli fyrir śtgeršir heldur er žaš leyfilegur įrsafli sem hlżtur aš vera ķ takt viš žaš sem stofninn getur vaxiš į įri hverju.

Helsta ašferšin viš mat į stofnstęršarbreytingum er aš meta breytingar į fjölda fiska ķ įrgöngum ķ afla eftir žvķ sem žeir eldast og tķminn rennur sitt skeiš. Ef 1000 žriggja įra fiskar veišast nś ķ įr og ašeins 500 fjögurra įra fiskar į žvķ nęsta leišir žaš til žeirrar rökréttu nišurstöšu aš helm­ingur stofnsins hafi drepist į įrinu sem leiš.

Samkvęmt žeim kenningum sem unniš er meš skrifast alltaf 18% af daušanum į nįttśrulegar orsakir, ž.e. sjśkdóma, įt annarra fiska, sela og hvala og sult en afgangurinn skrifast sjįlfkrafa į veišar. Ķ framangreindu dęmi reiknašist veišidįnartalan 32%.

Gagnrżnendur hafa bent į aš frįleitt sé aš ętla aš nįttśruleg afföll sé eitthvert fast hlutfall upp į 18% enda gengur žaš gegn vištekinni vistfręši žar sem ešlilegt sé aš nįttśrulegur dauši sé lķtill ķ góšęri en miklu meiri žegar illa įrar og fiskur hefur ekki nęgjanlegt ęti. Reynsla sķšasta įratugar gefur til kynna aš umrętt fiskabókhald meš nįttśrulegan dauša sem fasta gangi alls ekki upp.

Ķ fyrsta lagi fór fram grķšarlegt endurmat į stofnstęrš žorsksins um sķšustu aldamót žar sem endurskošun komst aš žeirri nišurstöšu aš stofninn hefši veriš ofmetinn og žess vegna hefši veriš veitt alltof mikiš mišaš viš 25% veišireglu. Hiš svokallaša endurmat fól ķ sér stašfestingu į skekkju ķ fyrri męlingum Hafró upp į mörg hundruš žśsund tonn af žorski.

Ķ öšru lagi sżnir įrlegt endurmat į reiknašri stofnstęrš ķ togararalli og įkvöršun um afla nęsta fiskveišiįrs ķ framhaldinu aš fyrri spįr um framvindu mįla ganga ekki upp. Ķ raun ętti fįtt aš koma į óvart ķ ralli nema žį helst nżlišun žvķ aš afli sķšasta įrs er žekkt stęrš og nįttśrulegur dauši er fasti samkvęmt kenningunni sem unniš er meš.

Miklu nęrtękara lķffręšilega er aš skżra stórar gloppur ķ fiskabókhaldinu og ķtrekaš misheppnašar spįr um uppbyggingu, sem vęnta mį handan viš nęstu skeršingu į afla, śt frį miklum breytileika ķ nįttśrulegum dauša. Žaš sem eflaust hręšir reiknisfiskifręšinga frį žvķ aš taka umręddan fasta į nįttśrulegum dauša til gagngerrar endurskošunar, sem liggur žó beinast viš, er aš fastinn er alger forsenda žess aš hęgt sé aš reikna śt stofnstęrš žorsksins. Fastinn mį heldur ekki višurkennast aš vera hęrri žvķ aš žį eru afföllin meiri en vaxtaraukning einstaklinganna ķ aflanum.

Skiptir nįttśrulegur dauši mįli?
Vitneskja um nįttśrulegan dauša, afföll af öllum öšrum orsökum en veiši, er forsenda žess aš hęgt sé aš reikna śt einhverja stofnstęrš og ķ öšru lagi er lįgur og stöšugur nįttśrulegur dauši alger forsenda žess aš uppbyggingarstarf Hafró geti fręšilega gengiš eftir.

Ķ lķkönum Hafró er reiknaš meš aš nįttśrulegur dauši sé alltaf 18% af veišistofni en ef hann vęri talsvert hęrri, eins og margt bendir til, er enginn įvinningur af žvķ aš geyma žorskinn ķ sjónum og veiša hann seinna eftir aš hann hafi tekiš śt vöxt eins og uppbyggingarstarf Hafró gengur śt į.

Žaš er margt sem bendir til aš nįttśruleg afföll séu mun meiri en žau 18% sem reiknaš er meš. Ķ fyrsta lagi benda rannsóknir į fiskamerkingum til žess og ķ öšru lagi hefur markviss vernd smį­fisks ekki skilaš auknum afla sķšar eins og lofaš var. Į įrinu 2007 beitti t.d. Hafró 180 skyndilokunum žrįtt fyrir aš višmišunarstęrš żsu hefši veriš lękkuš į įrinu śr 45 sm ķ 41 sm.

Hvašan kom vitneskjan um 18%?

Eina ķslenska rannsóknin um aš nįttśrulegur dauši sé žessi 18% fasti sem allt uppbyggingarstarf Hafró hvķlir į er rannsókn sem Jón Jónsson gerši fyrir tęplega hįlfri öld. Ašrar rannsóknir sem hafa haft beinlķnis aš leišarljósi aš upplżsa um hver nįttśruleg afföll séu hafa ekki veriš birtar, en hins vegar hefur hįlfrar aldar rannsókn Jóns Jónssonar veriš gagnrżnd meš mįlefnalegum rökum, bęši hvaš varšar ašferšafręši og śrvinnslu gagna. Žessari gagnrżni hefur ekki veriš svaraš.

Nżjar įhugaveršar rannsóknir
Nżjar og įhugaveršar rannsóknir į merkingum fiska gefa sterklega til kynna aš nįttśrulegur dauši sé umtalsvert meiri en žau 18% sem lķkön sem nś eru notuš viš fiskveiširįšgjöf gera rįš fyrir, og gefa žar af leišandi til kynna aš miklum mun lęgra hlutfall af veišistofni sé veitt en Hafró hefur gert rįš fyrir. Rįšgjöfin hefur į umlišnum įrum veriš sś aš veidd skuli 25% af veišistofni žorsks į hverju įri. Į yfirstandandi fiskveišiįri var hlutfalliš lękkaš ķ 20% af stofnstęrš. Ķ žessu sambandi er rétt aš hafa ķ huga aš stofnstęršin er ekki męld heldur reiknuš śt frį mjög umdeildum forsendum.

Nišurstöšur śr skilum į žorskmerkjum ķ nżbirtum nišurstöšum lišlega 10 įra gamalla merkingtilrauna viš NV-horn landsins gefa mjög skżrt til kynna aš mun minna hafi veriš veitt en umrędd 25% af veišistofni įrlega (Fjölrit Hafró nr. 123). Ef veišin hefši veriš svo mikil sem fjóršungur af stofninum mętti ętla aš nęr 25% af merkjunum hefšu skilaš sér inn innan įrs og eftir nokkurra įra veiši hefšu alls um 60% af merkjum įtt aš vera bśin aš skila sér. Nišurstöšurnar śr merkingatilrauninni eru allt ašrar žar sem heildarskil fiskmerkja į fimm įra tķmabili eru einungis 14% sem bendir til žess aš nęr 80% af merktum fiski drepist af öšrum orsökum en fiskveišum.

Ķ nżrri skżrslu Alžjóšahafrannsóknarįšsins um fęreysk fiskimiš er greint frį vķštękum merkingum Hafró į žorski į įrunum 1997 til įrsins 2004, en af 25.572 žorskum sem voru merktir höfšu 3.708 merki endurheimst, ž.e. einungis rśm 14% af merkjunum (ICES 2007). Žaš er athyglisvert aš svipaš hlutfall af fiskmerkjum endurheimtist žarna og ķ tilrauninni sem stóš yfir į įrunum 1994 og 1995 viš Ķsland. Einnig aš žessar nżju upplżsingar skuli koma fram ķ umfjöllun Alžjóšahafrannsóknarįšsins um fęreysk fiskimiš!

Į vef Hafró er nż grein eftir Žóru Dögg Jörundsdóttur žar sem hśn greinir frį mismunandi kennileitum į erfšaefni žorsksins į Ķslandsmišum og merkingum fiska. Nišurstašan er ķ stuttu mįli sś aš tvęr mismunandi ašferšir til aš greina erfšafręšileg kennileiti, svo og nišurstöšur merkingatilrauna, bentu eindregiš til aš žorskstofninn viš Ķsland vęri ekki einsleitur stofn.

Ķ greininni kemur fram aš samtals 6.536 žorskar voru merktir į hrygningarslóš į hrygningartķma. 3.624 žorskar voru merktir įriš 2002 į 10 stöšum og 2.912 įriš 2003 og žį į 12 stöšum. Rann­sóknin greinir ekki nįkvęmlega frį endurheimtum merkja, en žó segir aš žorskurinn hafi sżnt mikla tryggš viš stašinn sem hann var merktur į og hafi einkum endurheimst į sama staš eša į nęstu grösum. Hópurinn sem endurheimtist fyrsta įriš eftir merkingu į hrygningartķma taldi einungis 159 fiska, sem er rétt rśmlega 4% af merktum fiskum, og įriš eftir reyndust heimturnar enn minni, einungis rśm 2% af merktum fiskum. Erfitt er aš draga of miklar įlyktanir um afföll žorskanna af umręddri skżrslu vegna žess hvernig tilraunin fór fram og birtingu gagna var hįttaš, en rannsóknin er žó nokkur vķsbending um aš veišiįlag sé miklum mun minna en žau 25-30% sem Hafró įętlar.

Loks mį greina frį góšri og upplżsandi grein Hlyns Įrmannssonar, Siguršar Ž. Jónssonar o.fl. um śtbreišslu og far ufsa į Ķslandsmišum. Greinin er nż og er afrakstur merkinga į 15.800 fiskum į įrunum 2000-2004 (tilvitnun, vefur Hafró). Žar kemur fram aš ufsinn heldur tryggš viš žaš svęši sem hann er merktur į žvķ aš hann endurheimtist gjarnan ekki fjarri merkingarstaš. Sömuleišis kemur fram aš endurheimtur merkja batna bęši eftir žvķ sem fiskur er eldri og stęrri.

Ķ greininni er hins vegar ķ engu leitaš svara viš žeirri spurningu hvers vegna endurheimtur séu almennt svo lįgar sem raun ber vitni, en mešaltal įranna 2000-2003 er einungis rétt um 11% sem bendir til žess aš veišar séu ekki stór affallažįttur og aš nįttśrulegur dauši sé grķšarlega hįr en minnki mögulega eftir žvķ sem fiskur stękkar og eldist.

Nišurstaša
Žaš er deginum ljósara aš uppbyggingarstarf umlišinna įra į žorskstofninum hefur engu skilaš. Ef nįttśrulegur dauši er ķ raun hęrri en reiknaš er meš getur žaš eitt aušveldlega śtskżrt hvers vegna góšar fyrirętlanir um uppbyggingu hafa ekki gengiš eftir.

Hingaš til hafa sérfręšingar Hafró haldiš žvķ fram aš dauši vegna merkinga, merkjatap fiska og vanskil į merkjum geti skżrt dręmar endurheimtur.

Žaš er hęgt aš minnka įhrif merkjadauša og merkjaskila meš žvķ aš skoša hvernig endurheimtur minnka hlutfallslega eftir žvķ sem lengra lķšur frį žvķ aš fiskur er merktur (endurheimtur sem fall af tķma). Meš žessari ašferš er hęgt aš komast hjį žvķ aš dauši vegna merkinga hafi įhrif og einnig merkjaskil (Jón Jónsson 1996)

Merkjatap er hęgt aš rannsaka sérstaklega meš žvķ t.d. aš tvķmerkja fiska og svo hefur tękninni fleygt fram žannig aš hęgt vęri aš afla frekari upplżsinga um ęvi og afdrif žorsksins - vęri įhugi į žvķ.

Athyglisvert er aš skżrslur um nišurstöšur fiskmerkinga sķšustu 20 įrin viršast ekki vera ķ neinu samręmi viš žann ógurlega fjölda fiska sem sagt er aš hafi veriš merktir ķ kringum landiš. Mjög mikilvęgt er oršiš aš veita öšrum en žeim sem hafa rįšiš feršinni ķ fiskveiširįšgjöfinni į umlišnum įrum greišari ašgang aš gögnum um fiskmerkingar žvķ aš žau gętu svipt hulunni af žvķ hvers vegna uppbyggingarstarfiš hefur ekki gengiš eftir og er dęmt til aš mistakast.

Telja veršur ólķklegt aš gögnin geti ķ nokkru rennt stošum undir réttmęti forsendna nśverandi fiskveišistjórnunar žar sem reiknaš er meš afföllum vegna sjśkdóma, afrįns, sjįlfsrįns og hungurs, annars stęši sennilega ekki į birtingu žeirra.



Heimildir:
Fjölrit Hafrannsóknastofnunar nr. 123: Įhrif svęšafrišunar į vöxt og višgang žorsks. Nišurstöšur śr žorskmerkingum śt af noršanveršum Vestfjöršum og Hśnaflóa sumurin 1994 og 1995.
ICES NWWG Report 2007. www.ices.dk

Heimild um ufsagreinina:
Jón Jónsson 1996. Göngur žorsks og żsu viš Ķsland, Nišurstöšur merkinga į įrunum 1948-1986. Hafrannsóknir - 50. hefti. Hafrannsóknastofnunin 1996.


Hverju var fólkiš aš mótmęla ķ rįšhśsinu?

Ķ dag varš mér litiš į beina śtsendingu frį fundi borgarstjórnar Reykjavķkur. Žaš fór ekki į milli mįla aš fólkinu sem vermdi įhorfendapallana var mjög heitt ķ hamsi. Ęsingurinn var žvķlķkur aš engu mįtti muna aš stjórnendur mótmęlanna, žau Dagur Eggertsson og Svandķs Svavarsdóttir, gętu ekki hamiš lišiš enda žurftu žau einnig aš verja tķma sķnum ķ aš hugga tįrvot einn traustasta bandamann sinn, sjįlfan Björn Inga sem hafši vistaskipti į fundinum.

Žaš er veršugt verkefni aš reyna aš įtta sig į žvķ hvers vegna žaš veldur svo miklum ęsingi aš meirihluti sem komiš var upp į hlaupum skuli hverfa meš jafn miklum hraša.

Varla hefur ęsingurinn stafaš af žvķ aš fólkiš hafi óttast aš ekkert yrši śr einhverjum vonum um aš įkvešin mįlefni nęšu fram aš ganga meš breyttum meirihluta žar sem frįfarandi meirihluti hafši ekki gert neinn samning um nokkurt mįlefni.

Sömuleišis var mįlflutningur oddvita frįfarandi meirihluta oft og tķšum mjög óskżr og erfitt aš henda reišur į stefnu flokkanna ķ veigamiklum mįlum, s.s. frišun hśsa į Laugavegi og flugvallarmįli.  Annaš hvort voru mįl ekki į dagskrį eša žaš įtti aš bķša eftir einhverju.

Ekki voru helstu verk frįfarandi meirihluta öll til vinsęlda fallin, hvaš žį ķ įtt viš žau loforš sem hann gaf kjósendum sķnum fyrir sķšustu kosningar, sbr. hękkun leikskólagjalda um sķšustu mįnašamót og žyngri įlögur į fasteignaeigendur borgarinnar.

Örugglega er žaš ekki framganga frįfarandi flokka ķ REI-mįlinu enda hafa žeir saltaš mįliš ķ nefnd sem enn hefur ekki veitt nokkrar upplżsingar. Ekki hefur žaš aukiš trśveršugleika flokkanna ķ orkumįlum aš saman og ķ mikilli sįtt skipušu frįfarandi meirihlutaflokkar fyrrum formann Framsóknarflokksins ķ stjórn Orkuveitu Reykjavķkur en sį hinn sami hratt af staš óvissunni meš orkulindir žjóšarinnar meš sölu į hlut rķkisins ķ Hitaveitu Sušurnesja.

Einhvern tķmann fręddi mig vķs Hśnvetningur um aš eftir žvķ sem deilur snerust minna um mįlefni og žeim mun meira um persónur hętti žeim til aš verša illvķgari, t.d. ķ prestakosningum. Ętli žaš geti veriš skżringin į ęsingnum, ž.e. aš hann snżst ekki um neitt mįlefni?

Nś er aš vona aš frįfarandi meirihluta takist aš setja mįlefnin į dagskrį en žaš hefur reynst žeim erfitt sķšustu mįnušina. 


Hśsamśs og bretamśs

Žaš er svona eitt og annaš ķ blöšunum, misgóšar greinar og umfjallanir um eitt og annaš, s.s. efnahagsmįl, ķžróttir og bķla - og jafnvel meindżravarnir. Margt af žessu er gott og fręšandi, annaš sķšur eins og gengur.

Ég hef oršiš var viš aš Gušmundur Óli Scheving hefur skrifaš mjög įhugaveršar og fróšlegar greinar ķ 24 stundir um meindżr. Žau dżr vilja oft bśa ķ nįbżli viš manninn og hafa gott af honum, okkur til mismikillar įnęgju og yndisauka. Mér rennur blóšiš til skyldunnar sem gömlum meindżraeyši og fyrrum starfsmanni Alžingis aš minnast į vel unnin störf. Žessar greinar eru mjög vandašar og aušsjįanlega hefur mikil vinna og alśš veriš lögš ķ žęr.

Ég hvet fróšleiksfśsa til aš fletta ekki framhjį Gušmundi Óla.


Ólafur F. nęsti formašur?

Ķ dag uršu góš tķšindi fyrir Reykvķkinga og ekki sķst fólk į landsbyggšinni. Žaš er ljóst aš ekki veršur hreyft viš Reykjavķkurflugvelli į nęstu įrum sem veršur vonandi til žess aš kaffihśsališiš ķ R-listanum nįi įttum og fari ekki į taugum žótt ein og ein sjśkraflugvél trufli latte-drykkjuna sem vissulega er mikilvęg enda hafa margar lķfsgįtur veriš leystar viš žį išju.

Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš nżja borgarstjóranum. Ég hef žį trś aš hugsjónamašurinn Ólafur F. Magnśsson eigi eftir aš rękja starfiš af trśmennsku, einlęgni og haršfylgi. Žaš er ljóst aš ef Ólafur F. Magnśsson stendur sig sem forystumašur Reykvķkinga og nęr aš fylkja borgarbśum um sig og stefnumįlin kemur hann vel til greina sem nęsti forystumašur Frjįlslynda flokksins.

Framundan eru mörg brżn verkefni ķ Reykjavķk, žaš er alveg ljóst. Žaš mį nefna starfsmannahald ķ stofnunum, til aš mynda leikskólum, skķšasvęšum og sundstöšum. Svo mį ekki gleyma samgöngumįlum ķ Reykjavķk sem verša ekki bara leyst meš stęrri umferšarmannvirkjum, heldur hlżtur aš žurfa aš lķta til almenningssamgangna. Auk žess žarf aš draga REI-mįliš upp į boršiš og gera gangskör aš Sundabrautinni. Mįliš hefur snśist um leikaraskap kjörinna fulltrśa ķ staš žess aš žeir hafi rętt kjarna mįlsins af einhverju viti. Fyrst var Dagur ķ stjórnarandstöšu og gerši sig gildandi į móti Sturlu samgöngurįšherra žar sem žeir kenndu hvor öšrum um aš ekki vęri hęgt aš fara ķ verkiš. Sķšan varš Dagur borgarstjóri og samflokksmašur hans rįšherra og žį strandaši mįliš į žvķ hvort bjóša žyrfti verkiš śt eša ekki.

Nś mį gera sér vonir um aš skrišur komist į mįliš.


Hvaš veršur įkvešiš nęst? - Mikill hringlandi į hįlfu įri

Žaš er nokkuš snśiš aš įtta sig į žvķ hvert HB Grandi ętlar sér ķ reksti félagsins en fyrir rétt um hįlfu įri tilkynnt félagiš aš žaš hygšist alfariš hętta allri fiskvinnslu ķ Reykjavķk og žess ķ staš byggja upp į Akranesi.

 Yfirlżsing Granda frį 10. įgśst sl.

Landvinnsla botnfisks veršur žvķ fyrst og fremst į karfa og ufsa.  Til žess aš haga henni į sem hagkvęmastan hįtt veršur hśn öll sameinuš ķ einu nżju fiskišjuveri, sem įformaš er aš reisa į Akranesi.  Stjórn HB Granda hefur sent stjórn Faxaflóahafna ósk um samstarf ķ žessu skyni, m.a. ķ žvķ fólgiš aš Faxaflóahafnir flżti gerš nżrrar landfyllingar og hafnargaršs į Akranesi.  HB Grandi stefnir aš žvķ aš reisa į žeirri uppfyllingu nżtt fiskišjuver, sem verši tilbśiš sķšla įrs 2009.  Žegar starfsemi ķ nżju hśsi į Akranesi hefst, verši fiskvinnsla félagsins ķ Reykjavķk lögš af.

Yfirlżsing frį Granda ķ september sl.

Hętt viš aš reisa nżtt fiskišjuver į Akranesi Stjórn HB Granda hf. hefur įkvešiš aš falla frį fyrirętlunum um aš reisa į Akranesi nżtt fiskišjuver, sem skyldi verša tilbśiš įriš 2009, enda hafa Faxaflóahafnir sf. ekki tališ sér fęrt aš uppfylla óskir félagsins, m.a. um gerš nżrrar fiskihafnar į Akranesi.  

Nżja yfirlżsingin nś ķ janśar 2008 er svo fyrir žess efnis aš žaš eigi aš leggja af hefšbundna vinnslu og fękka störfum ķ fiskvinnslu HB Granda į Akranesi um 2/3 į nęstu mįnušum.   

Hvaš veršur nęst?


mbl.is Grandi hęttir landvinnslu botnfisks ķ nśverandi mynd į Akranesi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Mikill mašur fallinn frį

Bobby Fischer setti mark sitt į skįklķf heimsins, og sömuleišis ķslenskt žjóšlķf, sķšustu fjóra įratugi, allt frį žvķ aš heimsmeistaramótiš var haldiš hér įriš 1972, ķ skįkeinvķgi aldarinnar ķ Laugardalshöll. Fischer lenti ķ ótrślegum vęringum gagnvart bandarķskum stjórnvöldum vegna brota į višskiptabanni žegar hann tefldi ķ fyrrum Jśgóslavķu. Žęr hremmingar skolušu honum hingaš til Ķslands eftir langa dvöl ķ japönskum fangelsum.

Ég kynntist kappanum ašeins persónulega žegar ég fiskaši hann upp žar sem hann sat į bekk fyrir utan Kjörgarš į Laugaveginum ķ sumar sem leiš. Ég tók hann tali en žar sat meistarinn klęddur til śtiveru meš vasaśtvarp, sem hann hlżddi į BBC ķ, og žrjį farsķma. Ég bauš honum aš borša meš mér kjśkling śr Melabśšinni mešan viš sįtum og ręddum landsins gagn og naušsynjar og heimsstjórnmįlin. Žaš er óhętt aš segja aš žaš samtal hafi tekiš į sig skringilegt flug og dżfur og ég, sveitamašurinn Sigurjón, įtti fullt ķ fangi meš aš fylgja meistaranum eftir. Honum var mjög umhugaš um umhverfismįl og bandarķsk stjórnvöld sem hann taldi sitja į launrįšum viš sig.

Viš vinirnir, viš Valgeir Tómas Siguršsson, komum žvķ til leišar aš Fischer fór ķ lystireisu ķ sumar meš Valgeiri noršur til Siglufjaršar žar sem Fischer og japönsk vinkona hans įttu góšar stundir ķ nokkra daga. Hann gat veriš skemmtilega kenjóttur og žaš sem honum žótti hvaš skemmtilegast į Siglufirši og taka öšru fram var hafragrauturinn sem hann gat lįtiš ofan ķ sig ķ ómęldu magni.

Ķsland er fįtękara land žegar Fischer er fallinn frį. Viš getum veriš stolt af žvķ aš hafa tekiš vel į móti honum og létt honum sķšustu ęviįrin. Vinir hans sem komu žvķ til leišar aš hann fékk ķslenskan rķkisborgararétt eiga žökk skilda.


mbl.is Skįkmenn minnast Fischers
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Til hamingju meš daginn, sešlabankastjóri

Einn hópur manna į Ķslandi er enn įn gildandi kjarasamninga, sjómenn į minnstu bįtunum. Sumir žessara bįta eru ķ raun ekki litlir, heldur hafa veriš stękkašir śt ķ ystu mögulega afkima furšulegra reglugerša sem gilda um smįbįta žannig aš žeir lķta śt eins og risavaxnir skókassar. Ķ sumum žessara bįta eru jafnvel sjįlfvirkar beitningarvélar. Smįbįtarnir geta sumir aflaš mikilla fjįrmuna, jafnvel hįtt ķ milljón į dag.

Ef marka mį vištökur sem kjarasamningur Landssambands smįbįtaeigenda hefur fengiš ķ ašildarfélögunum viršist ekki vera borš fyrir bįru ķ rekstrinum til aš gera kjarasamninga žrįtt fyrir grķšarlegur tekjur žessara śtgerša. Įstęšan er nęstum örugglega sś aš margar śtgeršanna leigja aflaheimildir af einhverjum sem fékk žęr gefins eša eru aš reyna aš festa kaup į žeim og greiša žar af leišandi mikinn fjįrmagnskostnaš.

Ég hef oft veriš nokkuš undrandi į žvķ hversu ašgeršalaus verkalżšshreyfingin hefur horft į žetta fiskveišistjórnunarkerfi žar sem žaš grķšarlega fjįrmagn sem hefur fariš śt śr greininni hlżtur aš koma nišur į žeim sem vinna ķ atvinnugreininni. Žaš segir sig sjįlft. Og žaš bitnar lķka į sjįvarbyggšunum.

Ef marka mį fęrslu Halla er gerjun ķ félagsmįlum śtgeršarmanna. Žaš er greinilegt aš žeir ašilar sem vilja breytingar į kerfinu viršast vera aš žjappa sér saman.

Aš lokum er rétt aš óska Davķš Oddssyni til hamingju meš daginn. Žaš vęri rįš fyrir hann ķ tilefni dagsins - śr žvķ aš kvótakerfiš er komiš aš fótum fram - aš festa sér miša til Kanarķ. Hann taldi ķ eina tķš žaš rįš vęnst žegar allt śtlit vęri fyrir aš kvótakerfiš vęri į sķšustu metrunum. Viš hin getum žį fengiš aš stunda žį vinnu sem viš kjósum og bśa viš sanngjarnar leikreglur.


Haraldur Įrnason ętlar į sjó

Ķ kvöld hringdi ķ mig Siglfiršingurinn Haraldur Įrnason og tjįši mér aš hann vęri stašrįšinn ķ aš halda til hafs į nęstu dögum til žess aš lįta į žaš reyna hvort stjórnvöld virtu mannréttindi og leyfšu honum aš nytja fjöršinn sinn. 

Haraldur Įrnason 

Haraldur komst ķ fréttirnar fyrir nokkrum įrum ķ kjölfar žess aš hann lagši nokkur raušsprettunet į gśmmķbįt į Siglufirši en žį var Halli um įttrętt. Žegar Halli var aš koma ķ land meš netin og örfįar raušsprettur męttu honum lögreglumenn sem gįfu skżrt til kynna aš ef hann héldi įfram uppteknum „ólöglegum“ netaveišum yrši hann kęršur, sem hefši žaš ķ för meš sér aš hann yrši sektašur upp į mörg hundruš žśsund og aš afli og veišarfęri yršu gerš upptęk.

Nś er Haraldur hįlfnķręšur og stašrįšinn ķ aš lįta reyna į hvort hann fįi aš nį sér ķ sprettu ķ sošiš eins og hann hafši gert um margra įratuga skeiš en var stöšvašur af vöršum laganna ķ nafni landslaga sem nś hafa veriš śrskuršuš af mannréttindanefnd SŽ óréttlįt.

Žaš veršur spennandi aš fylgjast meš žvķ hvort Ingibjörg Sólrśn og Geir Haarde muni enn į nż senda śtsendara sķna til žess aš stöšva gamla manninn frį žvķ aš nį ķ sošiš fyrir sig og sķna.


Prófessor Björg, hvaš er žaš sem er ekki skżrt?

Björg Thorarensen, prófessor viš lagadeild Hįskóla Ķslands, kvakar ķ frétt į mbl.is aš nišurstaša  mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna ķ mįli tveggja sjómanna sem ķslensk stjórnvöld beittu órétti og sviptu atvinnuréttindum sé ekki skżr og rökstušningur sé knappur.

Hvernig er žaš, er žaš ekki lįgmarkskrafa til žeirra sem kvarta yfir aš frekari rökstušning vanti aš žeir rökstyšji žaš įlit sitt? Žaš gerir Björg Thorarensen prófessor ekki.

Žaš er svo annaš mįl aš flestum landsmönnum er ljóst aš nišurstašan er skżr. Kvótakerfiš er óréttlįtt og jafnręšis žegnanna er ekki gętt.

Žaš er fjarstęšukennt ef Ķsland sem ętlar sér stóra hluti ķ öryggisrįši Sameinušu žjóšanna ķ aš bęta mannréttindi žjóša heimsins ętlar algerlega aš hunsa tilmęli mannréttindanefndar Sameinušu žjóšanna um aš leišrétta misrétti ķ eigin landi.


mbl.is Įlit mannréttindanefndar ekki žjóšréttarlega bindandi
Tilkynna um óvišeigandi tengingu viš frétt

Nęsta sķša »

Bloggvinir

Innskrįning

Ath. Vinsamlegast kveikiš į Javascript til aš hefja innskrįningu.

Hafšu samband